- suodis
- súodis sm. (1) K; CII347, N, sf. (1) KŽ; SD331, Sut 1. sing. žr. suodžiai 1: Anglis, virtusi skrajojančia súodim KŽ. ^ Marškiniai juodi kaip súodis Snt. 2. nešvarumas, sutepimas, dėmė: Visa graži esi, ir nėra suodies, aba patepio, tavimp SPI229. Patepa dūšią tos suodys, norint regisi esą mažos SPI315. Ir priderėjogu, idant ... anielą žemės skaistą ir nė mažiausia kūno suodele nepateptą purvingoj ir tamsioj kalinėj vargintų? SPI36. Yra bjaurūs, suodimis nuodėmių dargūs SPI257.
Dictionary of the Lithuanian Language.